Atrodo, jog apie emocinį intelektą bei emocinę sveikatą yra kalbama vis daugiau, bet ar pakankamai išsamiai? Norint pasigilinti į bet kokią temą, svarbiausia nepasiklysti tarp terminų. „Mental health foundation“ emocinę sveikatą apibrėžia kaip teigiamą santykį su savimi, kuris leidžia žmogui sėkmingai veikti visuomenėje ir kasdieniame gyvenime. Terminą emocinė sveikata dažnai lydi sinonimai psichinė sveikata, emocinė gerovė. Žmonės, turintys gerą emocinę sveikatą, išlaiko gebėjimą atsitiesti po ligų, gyvenimo pasikeitimų ar nesėkmių. Taip pat gera emocinė sveikata padeda lengviau įveikti iššūkius darbo aplinkoje. Tad kaip išlaikyti gerą emocinę sveikatą darbo aplinkoje?
Emocinė sveikata COVID pandemijos metu
COVID pandemijos kontekste daugiau darbdavių pradėjo kalbėti apie darbuotojų emocinę sveikatą ir gerovę. Vienas mano pažįstamas lektorius pasidalino, kad streso valdymas darbuotojams ir vadovams buvo pagrindinė užklausų tema pandemijos metu. Tai patvirtino ir mano neseniai atliktas įmonių ir organizacijų 2022 m. mokymų planų bei prioritetų tyrimas. Vadovai pastebėjo, kad jų darbuotojai suirzę, negali priimti paprastų sprendimų, kai kurie net ir piktnaudžiauja alkoholiu. Tokios ir panašios situacijos signalizuoja apie prastą darbuotojų emocinę sveikatą. Nors griežtas karantinas jau, tikėkimės, praeityje, darbuotojų emocinės sveikatos aktualumas išliko, o tai yra teigiamas žingsnis emociškai sveikesnės visuomenės link.
Geros emocinės sveikatos požymiai
Dažniausiai, pavyzdžiui, naujienų portaluose, galima rasti straipsnių apie tai, kaip atpažinti pablogėjusią emocinę sveikatą. Taip, žinoti prastos emocinės sveikatos simptomus yra naudinga, bet kaip atpažinti, jog esame emociškai stiprūs? Štai keli požymiai, jog Jūsų emocinė sveikata yra gera:
geras miegas, geras apetitas, gebėjimas pasirūpinti savo kasdieniais poreikiais;
teigiami, pozityvūs santykiai su kitais;
atvirumas emocinėms patirtims, gynybiškumo nebuvimas;
sveikas pasitikėjimas savimi;
gebėjimas veikti savarankiškai;
gebėjimas mokintis iš sunkių situacijų.
Prastos emocinės sveikatos požymiai
Emocine sveikata žmonės dažniausiai susirūpina per vėlai. Mes neretai esame linkę ignoruoti simptomus, ypač tuos, kurie mums atrodo bereikšmiai, o tai gali sukelti dar didesnes sveikatos problemas. Štai keli požymiai, kurie padės atpažinti blogėjančią emocinę sveikatą ir laiku padėti sau ar kitiems:
nerimas;
stresas ir perdegimas;
depresija, liūdesys;
sunkumai palaikant santykius;
nuotaikų svyravimai, emocijų proveržiai. Ilgalaikiai elgesio ar emocijų pasikeitimai;
įvairios priklausomybės;
kitos psichologinės problemos;
prastas apetitas, miego sutrikimai;
fizinės sveikatos sutrikimai.
Darbo aplinkoje įprasta kalbėti apie stresą, nuovargį, perdegimą. Į kitus prastos emocinės sveikatos požymius dėmesio kreipiama mažiau arba jie išvis yra stigmatizuojami. Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „Mckinsey“ atlikto tyrimo duomenimis, 70% dirbančiųjų mano, jog jų darbovietėse emociniai sunkumai yra stipriai arba vidutiniškai stipriai stigmatizuoti. Galima daryti išvadą, jog apie tai kalbėti vis dar yra nepriimta.
Dažnai darbuotojus lydintis perdegimas
Perdegimas – tai dažniausiai darbo aplinkoje pasireiškiantis fenomenas. Perdegimą sukelia ilgalaikis neatitikimas tarp darbo reikalavimų ir darbui atlikti skirtų išteklių. Pavyzdžiui, dėl per didelio darbo krūvio ir prastos darbo aplinkos. Perdegimas pasireiškia fiziniu ir emociniu išsekimu, sumažėjusiais savireguliacijos pajėgumais ir negebėjimu atsiriboti nuo darbinių problemų.
Jau minėto „Mckinsey“ tyrimo dalyviai įvardino veiksnius, kurie blogina jų emocinę sveikatą darbe:
nuolatinė įtampa: ilgi epizodai nevaldomo darbo krūvio, nerealistiškų terminų;
nelygiavertis bendravimas, nesąžiningumas darbuotojų atžvilgiu;
darbo autonomijos nebuvimas, aiškių atsakomybių nebuvimas arba informacijos stoka;
palaikančių santykių darbe nebuvimas.
Gera emocinė sveikata - kaip ją išlaikyti?
Keli patarimai, kurie padės palaikyti emocinę higieną, t. y. primins dažniau atkreipti dėmesį į savo emocinę savijautą ir taip išvengti perdegimo ar kitų psichologinių problemų darbo aplinkoje.
Laikykitės dienos rutinos, valgykite sveiką maistą, užtikrinkite, kad miegate pakankamai, atostogaukite.
Palaikykite fizinį aktyvumą. Taip pat svarbu, kad tas aktyvumas teiktų džiaugsmą.
Nenustokite mokytis, domėtis, plėsti savo akiratį. Susiraskite papildomų malonių užsiėmimų.
Pastebėkite mažus gerus dalykus kasdienybėje. Mokykites būti už juos dėkingi.
Padarykite ką nors gero kitiems.
Stebėkite savo būsenas, išlikite dėmesingi dabarčiai (meditacija, mindfulness praktika).
Bendraukite. Palaikykite santykius su artimais žmonėmis arba bandykite užmegzti naujas pažintis.
Ieškokite būdų mažinti stresą: brėžkite ribas, susidėliokite prioritetus, ieškokite papildomos pagalbos.
Ką gali padaryti komandos vadovas?
Viena mano pažįstama vadovė pastebėjo savo komandoje pervargusią kolegę: ji pradėjo viskuo abejoti, per dažnai ir per daug atidžiai tikrinti savo darbą, negalėdavo nuspręsti paprastų dalykų. Jai tai anksčiau buvo nebūdinga. Gartner „SANE“ arba lietuviškai modelis yra gera pagalba vadovams, kaip laiku pastebėti perdegimą ir padėti išlaikyti gerą emocinę sveikatą darbo aplinkoje.
Gartner „SANE“ modelis
Spot – pastebėk.
Darbuotojas nebegali priimti paprastų sprendimų.
Padaugėja paprastų, išvengiamų klaidų.
Staiga išryškėjęs pesimizmas, dirglumas, ciniškumas.
Elgesio pasikeitimas iš proaktyvaus į reaktyvų.
Mažų problemų sureikšminimas.
Atsitraukimas nuo komandos veiklų, nebendravimas, užsidarymas savyje.
Padažnėję susirgimai, sveikatos problemos.
Sumažėjęs pasitikėjimas savimi.
Assess – įvertink / klausk.
Kaip jautiesi darbe?
Ar kas nors Tavo darbe / gyvenime pasikeitė?
Gal kažkas pastaruoju metu Tau kelia nerimą, susierzinimą? Kas Tau kelia įtampą darbe?
Kuo aš galiu Tau padėti? Ar yra kas nors, ką aš galėčiau padaryti, kad sumažinčiau Tavo patiriamą įtampą?
Neutralise – padėk įveikti.
Kartu peržiūrėkite terminus, padėk žmogui susidėlioti prioritetus: gal yra darbų, kurie nėra labai svarbūs ar skubūs.
Aptarkite darbuotojo atsakomybes, ar jam yra jos aiškios,
Įvertinkite, ar jis / ji turi pakankamas darbo priemones darbui atlikti.
Įvertinkite, ar jo / jos darbo krūvis nėra per didelis. Jei per didelis, ar jis / ji turi pakankamus įgaliojimus deleguoti darbus kitiems?
Aptarkite kartu su komanda, kaip planuojate darbus. Gal galima kažką čia patobulinti?
Lankstus darbo grafikas, mišrus darbo modelis, atostogų grafikai.
Gerbkite darbuotojų asmeninį laiką ir patys rodykite teisingą pavyzdį.
Educate – mokink, kalbėk, kelk sąmoningumą.
Būtina komunikuoti. Komunikuoti apie tai, ką komunikuosi, apie tai, ką komunikuoji ir apie tai, ką jau komunikavai. O jei rimtai, vadovai gali mažinti stresą tiesiog daugiau komunikuodami apie tai, kas vyksta organizacijoje. Taip pat emocinė sveikata tikrai gali būti kassavaitinių susitikimų tema. Galima aptarti:
Papildomos naudos, kurios gali padėti: sportas, psichologai, meditacijos. Net keletas tyrimų atskleidė tendenciją, kad darbuotojai nežino, kokios emocinę sveikatą stiprinančios papildomos naudos jiems yra siūlomos.
Įmonės siūlomos darbuotojų gerovės iniciatyvos.
Vidinė komandos kultūra: bendravimas, prisitaikymas vienas prie kito.
Įmonės ir organizacijos imasi veiksmų
Nemažai įmonių ir organizacijų rūpinasi savo darbuotojų emocine sveiakta ir vis ieško būdų, kaip tai galima daryt geriau. Štai keli sprendimai:
Mokymų programos, meditacijos programos, įvairios sveikatingumo programėlės.
Papildomos naudos: miego kambariai, apmokamos psichologų konsultacijos, galimybė užsiimti savanoryste darbo metu, galimybė lankyti su darbu nesusijusius užsiėmimus. Konsjeržo paslaugos. Išsamūs medicininiai patikrinimai. Vaikų žaidimų kambariai ir darželiai. Galimybė į darbą atsivesti naminius augintinius taip pat mažina stresą biure.
Svorio metimo, rūkymo atsisakymo ir kitos sveiką gyvenseną propaguojančios iniciatyvos, įvairios iniciatyvos ir grupės, skatinančios darbuotojų bendravimą.
Darbuotojų nuomonės tyrimai, emocinio klimato matavimai
Ateityje rūpinimasis emocine darbuotojų sveikata bus ne tik įmonių vidinės kultūros privalumas, bet ir vienas iš prioritetų. Džiugu, jog vis daugiau įmonių ar organizacijų renkasi ne stigmatizuoti, o analizuoti jų darbuotojų psichologinę savijautą darbo aplinkoje. Darbuotojai yra įmonių varomoji jėga, todėl pailsėję, motyvuoti ir laimingi darbuotojai turėtų būti bet kokios įmonės ar organizacijos siekiamybė.
Šaltiniai:
Kommentarer