2025 metų mokymų kryptys: į ką investuoja Lietuvos organizacijos?

Kokias kompetencijas organizacijos planuoja stiprinti 2025 metais? Kiekvieną pavasarį „E. mokymų sprendimai“ kviečia Lietuvos organizacijas dalyvauti tyrime, siekdami suprasti, kaip keičiasi mokymų planavimas, kokie darbuotojų ugdymo prioritetai dominuoja, ir su kokiais iššūkiais susiduria L&D (tobulėjimo ir ugdymo) komandos.

Šių metų apklausoje dalyvavo net 110 Lietuvos organizacijų, atstovaujančių įvairius sektorius – nuo gamybos ir paslaugų iki IT, viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų. Tyrimo duomenys leidžia matyti ne tik tendencijas, bet ir platesnį kontekstą – kokios realios problemos slypi po skaičiais ir kodėl tam tikros kompetencijos tampa prioritetu. 

1. Lyderystė ir komandinis darbas – investicija į kultūrą ir pasitikėjimą

77 % organizacijų nurodė, kad šiemet didžiausią dėmesį skirs lyderystės ugdymui, o 59 % planuoja investuoti į komandinio darbo kompetencijas. Šios sritys žymi aiškią tendenciją – organizacijos vis labiau suvokia, kad žmonių vadovavimas nėra tik procesų valdymas, bet gebėjimas kurti pasitikėjimą, emocinį saugumą ir augimo erdvę komandose.

Vadovų, kurie moka išgirsti, konstruktyviai daryti įtaką ir kurti pozityvią dinamiką komandoje, vaidmuo šiandien – esminis. Tai ypač aktualu hibridinio darbo, nestabilumo ar pokyčių kontekste. Kai darbuotojai išgyvena pokyčius arba įtampą, jų pasitikėjimas vadovu tampa kritiniu veiksniu, lemiančiu ne tik veiklos rezultatus, bet ir darbuotojų lojalumą bei gerovę. 

Ši kryptis taip pat parodo, kad komandinis darbas vertinamas ne kaip savaime suprantama gebėjimų visuma, bet kaip įgūdis, kurį reikia sistemingai ugdyti – ypač kalbant apie tarpkomandinius projektus, vertės kūrimą klientui ar inovacijų generavimą. 

2. Skaitmeninės kompetencijos – dėmesys dirbtiniam intelektui ir saugumui

Skaitmeninių gebėjimų ugdymas įgauna naują prasmę. Nebeužtenka „gerai išmanyti Excel“ – 68 % organizacijų siekia, kad darbuotojai suprastų, kaip veikia dirbtinio intelekto įrankiai ir kaip juos tikslingai taikyti darbe. Tuo pačiu 56 % planuoja stiprinti IT saugumo žinias.

DI įrankių taikymas – tai ne tik inovacija, bet ir būtinybė. Daugeliui įmonių aktualu automatizuoti pasikartojančius procesus, optimizuoti laiką, sumažinti žmogiškosios klaidos riziką. L&D komandos tampa pagrindiniu varikliu, padedančiu darbuotojams suprasti, kaip šiuos įrankius pritaikyti kasdienėje veikloje – nuo klientų aptarnavimo iki ataskaitų ruošimo ar komunikacijos.

Kibernetinis saugumas – kita vertus – tampa strateginiu išgyvenimo klausimu. NIS2 direktyva, hibridinio karo grėsmės, augantys duomenų nutekinimo atvejai verčia organizacijas ne tik stiprinti infrastruktūrą, bet ir ugdyti atsparumą žmogiškuoju lygmeniu. Netinkamai apmokytas darbuotojas šiandien yra pagrindinis „įėjimo taškas“ kibernetinei rizikai.

3. Vadybinės kompetencijos: projektų ir pokyčių valdymas – organizacijos atsparumo pagrindas

Pastarųjų metų krizės – pandemija, karo grėsmė, tiekimo grandinių trikdžiai – parodė, kad gebėjimas reaguoti greitai ir koordinuotai tampa konkurenciniu pranašumu. Todėl 59 % organizacijų šiemet investuos į projektų valdymą, o 52 % – į pokyčių valdymo gebėjimų ugdymą.

Projektų valdymo kompetencijos ypač svarbios sektoriams, kur dažni pokyčiai: IT, gamybai, paslaugoms. Tačiau ne mažiau aktualu ir viešajam sektoriui ar nevyriausybinėms organizacijoms – čia pokyčiai vyksta ne tik išorės spaudimu, bet ir dėl vidinės transformacijos poreikio.  

Tuo tarpu pokyčių valdymo įgūdžiai leidžia darbuotojams jaustis saugiau pokyčių metu, mažina pasipriešinimą, stiprina įsitraukimą. Organizacijos, kurios nuosekliai ugdo šias kompetencijas, išsiskiria greitesne adaptacija, mažesne darbuotojų kaita ir stipresne vidine komunikacija. 

Kodėl šie duomenys svarbūs HR ir mokymų vadovams? 

Tyrimo rezultatai – tai ne tik momentinė nuotrauka, bet ir įžvalga, kaip organizacijos supranta mokymų strategiją. Jie aiškiai rodo, kad darbuotojų mokymai nebėra „gerai turėti“, o tampa būtinybe, kuri daro tiesioginę įtaką rezultatams, kultūrai ir reputacijai.  

Organizacijos ieško būdų ne tik reaguoti į išorinius pokyčius, bet ir aktyviai kurti savo ateitį – ugdyti gebėjimus, kurie leis augti, konkuruoti ir pritraukti talentus. L&D komandos šiame kontekste tampa strateginiais partneriais, padedančiais formuoti kryptį, kuri išgyvena ir klesti net esant sudėtingoms aplinkybėms.

Pabaigai

Jei 2025 metų tendencijas reikėtų apibūdinti vienu sakiniu – mokymai tampa svarbiausia ilgalaikio atsparumo, augimo ir inovacijų platforma. Tai strateginis sprendimas, kurį vis daugiau organizacijų priima sąmoningai, o ne iš būtinybės.