5 darbuotojų mokymų taktikos, kurių imasi įmonės akistatoje su COVID-19

Ne veltui yra sakoma, kad šie metai personalo specialistams yra vieni sunkiausių. Netikėtai užgriuvus COVID—19 pandemijai personalo vadovai visoje Lietuvoje ir pasaulyje sprendžia „new normal“ problemas: veiklos tęstinumas karantino sąlygomis, prastovos, nuotolinio darbo organizavimas, darbo saugos užtikrinimas, įmonės kultūros palaikymas, kolektyvo telkimas bei emocinė gerovė – visa tai buvo mūsų darbotvarkėse, bet visai kitomis prasmėmis nei tai suprantame šiandien.

O kaip COVID-19 paveikė mokymų darbotvarkę? Praėjusią savaitę kalbėjau su viena pažįstama personalo vadove apie aktualijas jos darbe. Kaip ir keliose kitose mano pažįstamose įmonėse, pas juos ką tik patvirtino pirmąjį COVID-19 atvejį, tad darbo iki kaklo, ir nėra kada pagalvoti apie mokymus. Jei atšaukti artimiausius mokymus buvo gana populiari alternatyva pavasarį, dabar tai daryti būtų trumparegiška. Užsienio ekspertai sutaria, kad krizės laikotarpiu būtent darbuotojų mokymai gali padėti įmonei greičiau prisitaikyti prie naujos realybės ir lemti verslo sėkmę arba nesėkmę, todėl investicijų į mokymus sustabdymas gali būti tik trumpalaikė taktika.

McKinsey išskyrė 5 veiksmus darbuotojų mokymų srityje (nuo taktinių žingsnių iki strategijų), kurių COVID-19 krizės akistatoje ėmėsi jų apklaustos įmonės:

Tęsia gyvas mokymų programas pasitelkdami visas įmanomas saugos priemones.

Nuo saugaus atstumo tarp dalyvių užtikrinimo, kaukių dėvėjimo iki rankų dezinfekavimo ir kavos pertraukėlių savitarnos atsisakymo. Geroji praktika – išankstinis dalyvių informavimas, kokių priemonių bus imamasi užtikrinant dalyvių saugumą. Svarbu pagalvoti apie alternatyvas rankų paspaudimams, patalpų dezinfekavimą.

Tęsia gyvas mokymų programas, bet koreguoja struktūrą.

Įmonės atsisako didelių renginių, kurių metu susirenka daug darbuotojų arba darbuotojai suvažiuoja iš kelių šalių. Renginius organizuoja mažesnėms grupėms, juos kartoja kelis kartus. Dėl saviizoliacijos reikalavimų gali kilti problemų pasikviesti lektorius iš užsienio. Taip pat dėl išaugusio sesijų skaičiaus perkant daugiau lektoriaus valandų labai išauga mokymų biudžetas. Alternatyva galėtų būti vidinių lektorių paruošimas vesti mokymus.

Tęsia gyvus mokymus virtualiai.

Taip, čia yra daug pasirinkimų ir įvairovės. Dažniausia praktika - virtualios mokymų sesijos (dar kitaip vadinamo webinar'ai), kai lektorius veda mokymus gyvai tik per nuotolinio bendradarbiavimo įrankius tokius kaip MS Teams, Zoom, GoTo, WebEX. Įmonės taip pat daro vaizdo transliaciją arba dalyviams rodo anksčiau vykusių „gyvų“ mokymų vaizdo įrašą. Virtualios mokymų sesijos gali veikti nemažiau efektyviai, jei tai yra daroma užtikrinant dalyvių įsitraukimą ir aktyvų dalyvavimą (pačiau apie tai skaitykite čia). Tuo tarpu vaizdo transliacijos ar kiti būdai, kurie nereikalauja dalyvių aktyvaus įsitraukimo, tikrai gali kartais pasirodyti kaip laiko švaistymas.

Įsteigia COVID-19 mokymų atsako komandą.

Lietuvoje turbūt nėra labai populiarus žingsnis, tačiau manau jis turi labai daug logikos. Tokią komandą sudaro HR partneriai kartu su mokymų specialistais, IT įrankių žinovais bei tiekėjais. Tokia komanda iš anksto įsivardinusi kriterijus sprendžia, kurie mokymai bus atšaukti, nukelti, o kurie bus pritaikyti virtualiai erdvei. Taip, būtent pritaikyti, nes gyvus mokymus perkelti nepritaikytus į virtualią erdvę yra tas pats, kas skaičiuoti stulpeliu MS Excel'yje - galima, bet ar tikrai išnaudojame visas galimybes?

Išbando naujus virtualaus mokymo (-si) metodus.

Kad ir kaip paprastai skambėtų tai nėra vien tik naujų techninių įrankių taikymas. Tai fundamentali mokymo (-si) praktikų įnovacija į mokymus žvelgiant kaip į patirtį ir konkrečios problemos sprendimą bei pasitelkiant naujos kartos IT sprendimus. Tokio mokymosi pavyzdžiai - mokymasis pasitelkiant virtualią realybę, sužaidybinimą (gamification), MOOC (Massive open online course) platformų tokių kaip edX, Coursera, Udemy ir t.t. integravimą. Dar vienas būdas - e-mokymai, kai įmonės mokymo turinys sudedamas į interaktyvų el. puslapį primenančią laikmeną. Norint įgyvendinti tokį pokytį reikės organizacijos lygio strategijos, pokyčio valdymo iniciatyvų bei IT įrankių. Kuriant pačius e-mokymus prireiks IT, grafinio dizaino ir mokymų kūrimo (instructional design) arba tiesiog suaugusiųjų mokymosi psichologijos kompetencijų. Užsienyje veikiantys tokių paslaugų teikėjai skaičiuoja dvidešimt ir daugiau metų veiklos. Lietuvoje tokias paslaugas siūlančių įmonių jau irgi randasi. Tiekėjai siūlo nuolaidas ir/ar papildomas nemokamas paslaugas, kad paspartintų šį virsmą. Ši strategija, kaip paprastai būna gyvenime, nėra lengviausias kelias, tačiau duoda ilgalaikius vaisius.

Kad ir kokius sprendimus jau esate priėmę savo įmonėje dėl mokymų, tikiuosi, šis įrašas padės pamatyti, koks yra veiksmų arsenalas, ir padės pajudėti į priekį. Būtent į priekį, ne atgal, nes tvirtai tikiu, pasaulis nebebus toks, koks buvo iki pandemijos. Labai tikiuosi, kad geri dalykai, kuriuos atnešė COVID-19 liks, o mes išmoksim paleisti sena ir priimti nauja. Mokymasis yra judėjimas į priekį. To labai linkiu ir sau ir visiems.

Šaltiniai:

• https://www.hrmagazine.co.uk/article-details/hr-leaders-experiencing-the-most-stressful-year-of-their-careers?s=09

• https://www.mckinsey.com/business-functions/mckinsey-accelerate/our-insights/adapting-workplace-learning-in-the-time-of-coronavirus

• https://elearningindustry.com/workplace-learning-survival-strategy-covid-19