Atvejo analizė: Ugdymo valdymo sistemos (LMS) diegimas Lietuvos kultūros sektoriuje
- E. mokymų sprendimai
- prieš 2 dienas
- 4 min. skaitymo
Tęsiame gerųjų praktikų apžvalgą, kurioje pristatome realius organizacijų pavyzdžius, padedančius suprasti, kaip skaitmeniniai mokymų sprendimai kuria vertę, stiprina mokymosi kultūrą ir leidžia efektyviau naudoti resursus. Su ankstesniais atvejais galite susipažinti čia: https://www.emokymusprendimai.lt/post/mokymu-efektyvumo-matavimas-atveju-analizes.
Šį kartą dėmesį skiriame Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Kompetencijų ir kultūrinės edukacijos centro patirčiai. Tai - įdomus ir sektoriui reikšmingas pavyzdys, kaip gerai apgalvotas ir strategiškas požiūris į mokymąsi, skaitmeniniai įrankiai ir nuoseklus turinio kūrimas gali prisidėti prie viso sektoriaus profesinių kompetencijų kėlimo ir palaikymo.
Kviečiu susipažinti su projektu, kuris vienija skirtingas kultūros įstaigas, sprendžia mokymų prieinamumo ir mokymosi kultūros problemas bei kuria tvarią mokymosi ekosistemą visam sektoriui.
Kontekstas
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (LNB) kompetencijų ir kultūrinės edukacijos centras koordinuoja kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą penkiose srityse – bibliotekų, muziejų, kultūros centrų, archyvų ir scenos menų organizacijose. Šiose srityse veikiančios įstaigos labai skirtingos: nuo kelių šimtų darbuotojų turinčių nacionalinių iki mažų, regionuose veikiančių organizacijų. Skiriasi jų branda, vadybos kultūra ir profesiniam tobulėjimui skiriamų lėšų dydis.
Kompetencijų centro tikslas – sukurti nuoseklią kultūros sektoriaus darbuotojų kvalifikacijos kėlimo ir palaikymo sistemą, kuri leistų optimaliai naudoti mokymams skirtas lėšas bei užtikrintų aukštos kokybės mokymų prieinamumą visoms įstaigoms, ypač toms, kurios veikia atokiau ar turi ribotus finansinius išteklius.
Problema
Centras apjungia ir kuruoja labai skirtingas organizacijas – nacionalines, savivaldybių, NVO ir privačias. Dėl šio įvairumo sektoriuje trūko vieningos, koordinuotos kvalifikacijos tobulinimo sistemos. Mokymai buvo organizuojami netolygiai, o mažose, nutolusiose įstaigose – dažnai apskritai nevykdavo dėl masto ekonomijos nebuvimo ir ribotų resursų.
Siekdamas spręsti šiuos iššūkius, kompetencijų centras ėmėsi kompleksiškų veiksmų, stiprinančių viso sektoriaus kvalifikacijos tobulinimo sistemą. Viena iš strateginių priemonių tapo ugdymo valdymo sistemos (LMS) diegimas – kaip pagrindas kuriant prieinamą, modernią ir duomenimis grįstą e. mokymų infrastruktūrą.
Sprendimas - ugdymo valdymo sistemos (LMS) diegimas
Diegiant LMS buvo siekiama centralizuoti mokymų turinį, valdymą ir prieigą visam sektoriui. Renkantis technologinį sprendimą, prioritetas teiktas lietuviškai sąsajai, paprastam vartotojų administravimui ir patogiai naudotojo patirčiai.
Sistemos diegimą lydėjo aktyvi komunikacija – vadovams pristatyta LMS nauda ir nemokama prieiga, darbuotojams sukurti mokomieji vaizdo įrašai bei katalogai, kviečiantys jungtis ir mokytis. Kiekvienoje organizacijoje paskirti LMS administratoriai, atsakingi už vartotojų valdymą ir turinio priskyrimą.
Tuo pat metu buvo parengta e. mokymų turinio kūrimo ir atrankos strategija, siekiant suformuoti kokybišką ir aktualią mokymų biblioteką. Pradėti kurti tiek universalūs, tiek specializuoti mokymai pagal kultūros sričių poreikius. LMS tapo ir nuotolinių vebinarų administravimo įrankiu – registracijos į juos vyksta tiesiogiai per sistemą, todėl kompetencijų centras gali tiksliai stebėti dalyvių srautus, aktyvumą ir mokymosi pažangą.
Taip žingsnis po žingsnio buvo sukurta tvari, visą sektorių apimanti skaitmeninė mokymosi infrastruktūra, kuri apjungia turinį, vartotojus ir duomenis vienoje aplinkoje.
Rezultatai
Per dvejus metus LMS tapo pagrindine kultūros sektoriaus mokymosi platforma, prie kurios prisijungė beveik 10 000 darbuotojų iš visos Lietuvos. Sistemoje sukurta ir prieinama apie 40 e. mokymų programų, apimančių tiek bendrąsias, tiek specializuotas kompetencijas.
Bendras mokymuisi skirtas laikas per dvejus metus siekia daugiau nei 127 tūkst. valandų, o vidutiniškai vienas kultūros sektoriaus darbuotojas per metus mokymuisi LMS aplinkoje skiria apie 7,5 valandos. Šie rodikliai rodo nuoseklų įsitraukimą ir mokymosi kultūros stiprėjimą visame sektoriuje.
Ugdymo valdymo sistema užtikrino mokymų prieinamumą visoje Lietuvoje ir padėjo optimizuoti išteklius, ypač mažesnėse ir nutolusiose kultūros įstaigose. Automatizuoti procesai, tokie kaip vartotojų valdymas, registracijos į nuotolinius mokymus ir ataskaitų generavimas, ženkliai sumažino administracinę naštą. Pažangi raportavimo sistema suteikė galimybę stebėti mokymosi eigą, dalyvių aktyvumą ir planuoti turinio tobulinimą remiantis realiais duomenimis.
LMS diegimas sukūrė vieningą, visą kultūros sektorių apimančią mokymosi ekosistemą, kurioje žinios tapo prieinamos kiekvienam – nepriklausomai nuo įstaigos dydžio ar vietovės. Šis projektas tapo pavyzdžiu, kaip centralizuoti technologiniai sprendimai gali skatinti mokymosi kultūrą ir tvarų profesinį augimą visame kultūros sektoriuje.
Mokymų analitikos skydelio pavyzdžiai:
Išvados
LNB Kompetencijų centro patirtis rodo, kad sektoriaus įvairovė nėra kliūtis sukurti vieningą ir efektyviai veikiančią mokymosi infrastruktūrą. Priešingai – tinkamai pasirinktos technologijos, aiški turinio strategija ir tikslinga komunikacija gali sujungti labai skirtingas organizacijas ir sudaryti sąlygas nuosekliam profesiniam augimui.
Per dvejus metus sukurta LMS ekosistema tapo realiu pokyčio katalizatoriumi: išaugo mokymosi prieinamumas, pakilo mokymų administravimo efektyvuas, formuojasi duomenimis grįstų sprendimų priėmimo praktika. Tai yra pavyzdys, kaip centralizuoti sprendimai gali iš esmės sustiprinti mokymosi kultūrą sektoriuose, kuriems iki šiol trūko sisteminio požiūrio.
Tikiuosi, šis atvejis įkvėps ir kitas organizacijas ieškoti būdų, kaip panaudoti technologijas mokymosi procesams sustiprinti, o mūsų gerųjų praktikų serija padės atrasti idėjų, kurias verta pritaikyti ir jūsų kontekste.
Ši atvejo apžvalga parengta bendradarbiaujant su Kompetencijų ir kultūrinės edukacijos centro komanda. Ypatinga padėka – vadovei Agnei Cicėnienei ir mokymų aplinkos koordinatorė Rasai Stuglienei, kurių pagalba ir įžvalgos leido tiksliai atskleisti projekto eigą ir rezultatus.
Kviečiu sekti gerųjų praktikų seriją ir prenumeruoti tinklaraštį, jei norite gauti naujus įrašus tiesiai į el. paštą.
Straipsnio autorė Agnė – e. mokymų kūrėja, mokymų efektyvumo konsultantė, lektorė ir, kartu su PVPA atliekamo, metinio tyrimo „Mokymų planai ir prioritetai Lietuvoje“ sumanytoja.
Daugiau kaip dvidešimt metų dirbdama su mokymosi strategijomis ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimu, ji padeda organizacijoms kurti šiuolaikiškas, skaitmenine mokymosi patirtis.
Agnė specializuojasi e. mokymų dizaino, mokymosi analitikos, procesų brandos ir mokymų veiksmingumo temose, o ši gerųjų praktikų serija – jos ilgalaikės misijos dalis: dalintis veikiančiais pavyzdžiais ir įkvėpti organizacijas tobulėti nuosekliai.
Komentarai