Daug kas kuria, tik nedaugeliui tai pavyksta padaryti gerai: pasitikrinimo užduotys
- E. mokymų sprendimai
- 08-19
- 4 min. skaitymo
Atnaujinta: 08-22
Pasitikrinimo užduotys – neatsiejama efektyvių e. mokymų dalis. Jos padeda įtvirtinti žinias ir įgūdžius, leidžia įsivertinti pažangą, o svarbiausia – stiprina pasitikėjimą savimi. Atlikdami užduotis, mokymų dalyviai ne tik pasitikrina, ar teisingai suprato medžiagą, bet ir gauna vertingą grįžtamąjį ryšį. Tai padeda atpažinti silpnąsias vietas, mokytis kryptingiau ir siekti aukštesnių rezultatų.
Be to, pasitikrinimo užduotys skatina aktyvų mokymąsi. Harvard Business Review pažymi, kad mokymasis įsitvirtina tik tada, kai tampa aktyviu veiksmu, o ne pasyviu informacijos vartojimu (HBR, 2022). Atlikdami užduotis besimokantieji susitelkia į detales, aktyviau mąsto, taiko teoriją praktikoje. Taip užtikrinamas ne tik žinių įsiminimas, bet ir jų pritaikomumas realiose situacijose. Trumpai tariant, tai priemonė, padedanti pereiti nuo turinio suvartojimo prie tikro įsisavinimo.
Taigi nesustokite vien perteikdami teorinę medžiagą. Kad ir kaip nuviliančiai skambėtų, pasitikrinimo užduotys jūsų mokymų tikslinei auditorijai kuria daug didesnę vertę, nes suteikia galimybę žinias taikyti. Mokymai be pasitikrinimo užduočių – tai pramoga, dar vienas turinys, kurį besimokantysis suvartos be jokios atsakomybės ar išliekamosios vertės.
Pasitikrinimo užduočių įvairovė – kaip nepaklysti?
Gera pasitikrinimo užduotis yra ta, kuri tiesiogiai siejasi su mokymosi uždaviniais. Pasitikrinimo užduotis formuluojame taip, kad jos leistų pasitikrinti, ar žmogus išmoko tai, kas buvo numatyta mokymosi uždavinyje. Pavyzdžiui, jei mokymosi uždavinys skambėjo taip: „Atlikę šiuos mokymus besimokantieji mokės atlikti x veiksmą z platformoje“ tai pasitikrinimo užduotis turėtų būti tokia: kaip atliksite x veiksmą z platformoje.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pasitikrinimo užduotys (kaip ir mokymosi uždaviniai) nebūtų vien apie tai, ką besimokantysis turi žinoti, prisiminti ar įsidėmėti. Geriausių mokymosi rezultatų pasieksime tada, kada derinsime žinių patikrinimus su supratimo ar taikymo patikrinimais.
Taigi svarbu išlaikyti pasitikrinimo užduočių gylį ir neapsiriboti vien žinias tikrinančiomis užduotimis, bet ir sudaryti galimybės pademonstruoti tų žinių taikymą.
Bandydami šį principą įgyvendinti praktikoje neišvengiamai susiduriame su praktinių užduočių formų įvairove. Pasitikrinimo užduotys e. mokymuose gali būti ne vien „pasirinkite teisiną atsakymą iš pateiktų variantų“. Nors toks formatas yra labai universalus (jį galima pritaikyti net ir praktinėms situacijoms, scenarijams), jis nėra vienintelis. Taip pat naudojami formatai „paimk – padėk“, „įrašyk trūkstamą žodį“, „pasirink vieną ar kelis paveikslėlius“, „sujunk sakinius“ ir t.t. Pasitikrinimo užduočių formatų yra labai įvairių, o pritaikius kūrybiškumą juos labai sėkmingai galima įveiklinti kuriant net ir pačias įmantriausias pasitikrinimo užduotis.
Galiausiai, norisi sureaguoti į šių dienų aktualijas, kai pasitikrinimo užduotis neretai yra automatizuojamos, jas kurti patikima dirbtinio intelekto įrankiams. Nors šabloniniai klausimai ir testai spartina gamybos procesą ir leidžia sutaupyti kaštų, prarandamas žmogiškumo aspektas. Deloitte Human Capital Trends ataskaitoje pabrėžiama: organizacijos, kurios sugeba subalansuoti technologijų panaudojimą su žmogiškuoju aspektu, pasiekia geresnių ilgalaikių rezultatų (Deloitte, 2020). Tai reiškia, kad vien automatizuoto testo neužtenka – pasitikrinimo užduotys turi įgalinti žmogų, o ne tik patikrinti jo žinias. Pvz., klausimas, kuris leidžia parodyti mąstymą, sprendimų priėmimo procesą ar vertybines nuostatas, yra daug vertingesnis nei tik techninis „teisingas / neteisingas“ patikrinimas.
Atsakymo variantai – reikšminga pasitikrinimo užduoties dalis
Nemažiau už korektiškai, be dviprasmybių ir sudėtingų išvedžiojimų suformuluotą klausimą, svarbu ir atsakymų variantai. Tiesa pasakius, labai dažnai atsakymų variantai yra net svarbesni, nei pats klausimas, nes būtent jie nulemia ar pasitikrinimo užduotis iš tiesų tikrina, ką žmogui pavyko išmokti, ar tik sudaro laikiną barjerą, nepatogumą užbaigti mokymus.
Kuriant pasitikrinimo užduotis instrukcinis dizaineris turi jas sukurti tokias, kad kiek įmanoma labiau padidintų galimybes besimokančiajam parodyti, ką jis arba ji išmoko ir kiek įmanoma labiau sumažinti galimybę atspėti teisingą atsakymą. Būtent siekiant antrojo tikslo atsakymų variantuose yra plačiai naudojami blaškikliai (distractors). Blaškikliai – tai neteisingi atsakymų variantai, kurie atitraukia dėmesį nuo teisingo atsakymo ir sukuria sąlygas įjungti kritinį mąstymą sprendžiant užduotį. Būtent blaškiklių kokybė yra lemiamas faktorius, kuris nulemia, ar žmogus tiesiog atspės teisingą atsakymą ar iš tiesų pademonstruos savo žinias ir gebėjimus. Taigi susipažinkite su keliomis gerosiomis praktikomis, kaip konstruoti atsakymų variantus, kad pasitikrinimo užduotis kurtų vertę:
Optimalus variantų skaičius – 3–5
Kuriant užduotis, svarbu laikytis optimalaus atsakymų variantų skaičiaus – paprastai tai yra 3–5 pasirinkimai (Academia.edu).
Jei atsakymų per daug, klausimas tampa per daug sudėtingas ir klausytojai gali jaustis priblokšti. Tuo pačiu, jei atsakymų per mažai, užduotis gali būti per daug paprasta, todėl nereikėtų riboti variantų skaičiaus iki dviejų. Trys ar keturi atsakymai paprastai yra optimalūs, nes jie suteikia pakankamą pasirinkimo laisvę, tačiau nėra per daug klaidinančių.
Atsakymai turi būti trumpi ir aiškūs
Kai kuriant testus, atsakymų variantai turėtų būti trumpi ir suprantami. Neturėtų būti per daug detalių, kurios tik sukelia painiavą. Kiekvienas atsakymas turi atitikti klausimą ir būti aiškus, kad klausytojai galėtų lengvai suprasti, ką jie turėtų pasirinkti.
Pavyzdžiui, jei klausimas yra apie žemės ūkio technologijas, atsakymai turėtų būti orientuoti į aiškų apibrėžimą ar procedūrą, o ne į pasikartojančius ar sudėtingus aprašymus. Nesistenkite „prigauti“ besimokančiųjų, gero instrukcinio dizaino požymis – gebėjimas sukurti tokią pasitikrinimo užduoti, kuri tikrintų ne atidumą skaitant, o žinias ir jų taikymą.
Atsakymų variantai turi būti vienodo stiliaus ir ilgio
Vienas iš pagrindinių testų kūrimo principų – užtikrinti, kad visi atsakymų variantai būtų maždaug vienodo ilgio ir stiliaus. Tai padeda klausytojams išvengti šališkumo pasirinkimuose ir susitelkti ties teisingu atsakymu, o ne klaidinančiu papildomu tekstu. Be to, visi atsakymai turėtų būti parašyti panašiu tonu ir struktūra, kad nei vienas variantas neturėtų išsiskirti, nes jis būtų akivaizdžiai klaidingas ar juokingas.
Neteisingi atsakymai turi būti pakankamai įtikinami
Neteisingi atsakymai neturi būti pernelyg akivaizdūs, nes tai gali sumažinti testų efektyvumą. Jei klausytojai aiškiai mato klaidingus atsakymus, jie gali pasirinkti juos, nes tai atrodo lengvas sprendimas. Todėl klaidingi atsakymai turi būti pakankamai įtikinami ir susiję su mokoma medžiaga. Pavyzdžiui, jei klausimas susijęs su organizacinių pokyčių valdymu, klaidingas atsakymas gali būti realistiškai suformuluotas, atsižvelgiant į dažnai pasitaikančius klaidingus supratimus.
Keiskite teisingo atsakymo vietą
Naudokite „visi atsakymai“ arba „nei vienas“ labai saikingai
Labai dažnai tai išduoda, kad šis variantas yra teisingas ir būtent jį reikia rinktis.
Humorą naudokite atsakingai
Humoras gali būti puikus būdas pritraukti klausytojų dėmesį, tačiau jį reikia naudoti atsakingai. Pernelyg didelis humoras gali išmušti klausytojus iš konteksto arba būti nepriimtinas tam tikrose situacijose. Todėl, jeigu naudojate humorą, įsitikinkite, kad jis yra tinkamas kontekste ir nepriklauso nuo kultūrinių, religinių ar kitų jautrių aspektų. Geriausia naudoti subtilų, lengvą humorą, kad skatintumėte gerą nuotaiką, tačiau neperžengtumėte ribų.
Testuokite klausimus ir atsakymus
Paskutinis, bet labai svarbus patarimas – testuoti klausimus ir atsakymus. Kartais tai, kas atrodo aišku ir logiška kūrimo metu, gali būti nesuprantama klausytojams. Išbandykite testus su keliais žmonėmis prieš juos paskelbdami ir pasitikrinkite, ar visi klausimai ir atsakymai aiškūs, neklasifikuojant klaidingų variantų kaip tiesioginių klaidų. Tai padės užtikrinti, kad jūsų užduotys tikrai pasieks tikslą – padėti klausytojams tobulėti ir tiksliai patikrinti jų žinias.
Kurti geras e. mokymų užduotis nėra lengva, tačiau laikantis šių paprastų taisyklių, galima sukurti testus, kurie ne tik tikrins žinias, bet ir skatins gilintis į mokomąją medžiagą, įsitraukti į mokymosi procesą ir pasiekti geresnių rezultatų.
Šaltiniai:
Komentarai