Neseniai baigiau skaityti vieną pamatinę instrukcinio dizaino (instructional design) knygą, kurią parašė Cathy Moore. Knyga vadinasi „Map it“. Joje aprašytas veiklų kartografavimo metodas (action mapping) ir daug kitų patarimų, kurie padeda kurti kokybiškus ir efektyvius mokymus. Kai kas buvo žinoma, kai kas suskambėjo naujai, kai kuriuos dalykus dariau intuityviai, bet taip pat šį tą sužinojau naujo.
Knyga labai patiko, štai kelios autorės mintys, kurias pasilieku sau. Jas praplečiu savo klausimais ir pamąstymais.
Mintys apie instrukcinį dizainą
Cathy labai taikliai išskyrė vieną mokymų kategoriją. Tai - informacijos sąvartynas, arba infolaužas (information dump). Tai tokie mokymai, kurių metu darbuotojai yra tiesiog užverčiami informacija, nesigilinant, kiek ji jiems yra aktuali, neturint aiškaus tikslo, ką norima pakeisti, nesirūpinant informacijos priėmimo efektyvumu. Ar Lietuvoje mes turime šį reiškinį darbuotojų mokymuose?
Autorė atkreipia dėmesį, kaip skiriasi vaikų ir suaugusiųjų mokymasis. Versle vis dar yra nemažai mokymų, kurie yra sukurti siekiant suteikti žinias. Tai labai veiksminga mokant vaikus. Suaugę žmonės mokosi kitaip. Jie jau turi tam tikrų žinių ir savo asmeninę patirtį. Nauja informacija turi surasti savo vietą tame žinojime. Į tai būtina atsižvelgti, kuriant mokymus suaugusiems.
Pagrindinė knygos mintis, tai raginimas pradėti ne nuo to, ką turi žinoti darbuotojas, bet nuo to, ką jis turi daryti. Tai pirmas žingsnis siekiant mokymų kokybės ir efektyvumo. Tokiu būdu suformuluoti mokymų uždaviniai leis sukurti iš tiesų prasmingą ir įtraukiančią mokymų patirtį bei kokybiškus ir efektyvius mokymus.
Man labai įstrigo Cathy aprašyta mokymo konsultanto ir gydytojo analogija. Ji buvo aprašyta maždaug taip. Ateina pacientas pas gydytoją ir sako: „gydytojau, man reikia antibiotikų“, pirmasis gydytojas sakys: „taip, žinoma, prašau receptas“, antrasis sakys: „gerai, o kuo jūs skundžiatės“. Kuris bus geresnis gydytojas? (tikiuosi sutiksite, kad antrasisi :)) Labai didelė pagunda, klientui/darbdaviui paprašius mokymų, sutikti ir duoti tai, ko yra prašoma. Visgi mokymų konsultanto profesija yra panaši į gydytojo, nes tai, ko žmogus nori, ne visada yra tai, ko jam reikia. Taip pat ši analogija tinka dar vienu aspektu. Gydytojai dažnai pataria, ką mes turėtume daryti, kad būtume sveiki, bet mes jų ne visada klausome. Taip ir mokymų konsultantas gali puikiai žinoti ir patarti, ką daryti, kad problema būtų išspręsta, bet ne visada bus išgirstas.
Veiklos kartografavimas – būdas kurti kokybiškus ir efektyvius mokymus
Knygoje šis metodas aprašytas labai išsamiai. Sutrumpinta to versija būtų tokia:
Įsivardiname tikslą ir nusimatome sėkmės matavimo rodiklį ir auditoriją. Tikslas turi būti aiškiai suformuluotas. Rodiklis yra būtinas. Geriausia, kad tai būtų jau esamas ir naudojamas rodiklis. Jis negali būti susijęs su pačiais mokymais (pvz. kiek žmonių išklausė mokymus). Mokymų efektyvumui įprastai naudojamas Kirkpatrick‘o modelis (apie jį jau rašiau čia). Geriausia jei mokymais siekiama keisti darbuotojų elgesį ar sukurti įmonės veiklos rezultato pokytį. Taip pat labai svarbu įsivardinti konkrečią darbuotojų grupę, kuriai bus skirti mokymai. Mokymai, skirti visiems darbuotojams, nėra gera mintis.
Išvardinam veiklas, kurias turi atlikti tam tikros grupės darbuotojai, kad tas tikslas būtų pasiektas. Labai didelė rizika kalbėti apie pareigines instrukcijas. Nuo to reikia susilaikyti ir kalbėti apie konkrečius,matomus, kurį laiką trunkančius darbus.
Kiekvienai veiklai išvardinam priežastis, kodėl žmonės to nedaro dabar. Ar tai motyvacijos, ar žinių, ar įgūdžių stoka? Gal tam yra kokie nors barjerai darbo procesuose ar aplinkoje. Taip identifikuojame vietas, kur iš tiesų reikia mokymų (mokymai gerai sprendžia žinių ar įgūdžių stokos problemas, bet nesprendžia motyvacijos ar aplinkos veiksnių).
Veiklų žemėlapyje kiekvienai veiklai, kurią galime paskatinti mokymų pagalba, sukuriame praktinę mokymų užduoti, kuri padės darbuotojams pasitreniruoti naujų veikimo būdų. Kitoms veikloms taikome kitus sprendimus.
Mokymų planavimą užbaigiame teorinės medžiagos aprašu. Čia nusimatome, kokios teorinės medžiagos reikia, kad žmogus galėtų atlikti praktines mokymų užduotis.
Ir dar keli svarbūs dalykai, kuriuos pritaikysiu būsimiems projektams:
Mokymus kuriant strategiškai, verta išnagrinėti jau esamą mokymų medžiagą. Ką apie problemą sako kliento medžiaga? Jei medžiagoje pateikiami patarimai, ką daryti ir ko nedaryti, reikia paklausti, kodėl jų laikytis galėtų būti sunku.
Tinkamai suformuluotas užduoties grįžtamasis ryšys irgi yra mokymų dalis. Svarbu ne vien pasakyti, kas ir kodėl teisinga ar ne. Svarbu parodyti pasekmes.
Kuriant prototipą daugiausiai dėmesio skiriame mokymų užduotims ir veikloms. Svarbu didesnę laiko dalį skirti aptariant su klientu ne mokymų medžiagą, ne spalvas ir mygtukus, bet kaip sukurti dar labiau įtraukiančią užduotį.
Mokymosi užduočių forma (gyva ar nuotolinė sesija, e. mokymai, o gal pagalbinės priemonės darbuotojams prisiminti) yra parenkama kiekvienai užduočiai atskirai, ne visam projektui.
Jei besimokančiųjų lygis yra labai skirtingas, mokymuose galima sukeisti eigą: iš pradžių užduotis, tada medžiaga, jei reikia. Toks modelis taip pat tinka palaikomosioms sesijoms po mokymų.
Daugiau naudingos informacijos apie veiklos kartografavimą galima rasti pačios Cathy puslapyje štai čia: https://blog.cathy-moore.com/
Knyga labai patiko, labai rekomenduoju ją paskaityti visiems, kas dirba su suaugusių žmonių mokymais ir nori mokymus kurti strategiškai.
Yorumlar