„Kelių priežiūra“ Mokymų akademija: atvejo pristatymas
Atnaujinta: 09-15
„Kas kuo turtingas, tuo ir dalijasi.“ – taip AB „Kelių priežiūra“ personalo ugdymo partnerė Gabrielė Rubežiutė-Šakinienė vaizdžiai iliustruoja, kaip kilo mintis kurti vidinę bendrovės Mokymų akademiją. Organizacijoje per daugelį metų sukaupta daug specifinių žinių ir patirties, o nemaža jų dalis priklauso ilgamečiams, savo sritį puikiai išmanantiems darbuotojams. Todėl buvo svarbu sudaryti sąlygas šiomis žiniomis dalytis organizacijos viduje.
Apie tai, kaip ši idėja virto Mokymų akademija, kaip darbuotojai ruošiami naujam vaidmeniui ir kokią vertę akademija kuria organizacijai, Agnė Ignotienė kalbina AB „Kelių priežiūra“ personalo ugdymo partnerę Gabrielę Rubežiutę-Šakinienę.
Iššūkis: specifinės kompetencijos ir po visą Lietuvą išsidėstę darbuotojai
AB „Kelių priežiūra“ turi apie 2 200 darbuotojų ir 50 nutolusių padalinių visoje Lietuvoje. Organizacijoje dirba labai skirtingų grandžių darbuotojai – nuo administracijos specialistų ir vadovų iki inžinerinių, techninių bei veiklos darbuotojų.
Kelių infrastruktūros priežiūra yra viena iš sričių, kurioje kritinės profesinės kompetencijos kuriamos per praktinę patirtį. Visoje Lietuvoje juntamas techninių ir inžinerinių specialistų trūkumas skatina organizacijas ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti kompetencijų tęstinumą ir rengti ateities ekspertus. Todėl investicijos į vidinius lektorius, instruktorius ir žinių perdavimo sistemas tampa ne tik darbuotojų ugdymo priemone, bet ir svarbia verslo bei veiklos tęstinumo strategijos dalimi.
Kai kurios technikos valdymo neįmanoma išmokti vien įgijus formalų išsilavinimą ar reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimą – tokių specialistų nerengia ir mokymo įstaigos, todėl daug reikalingų gebėjimų tenka išugdyti pačiai organizacijai.
Ne visus poreikius gali atliepti ir išoriniai mokymų tiekėjai, nes sunku tiksliai atspindėti bendrovės veiklos specifiką. Todėl organizacija nusprendė labiau įveiklinti svarbiausią savo turimą resursą – patyrusius darbuotojus ir jų sukauptas žinias.
Mokymų akademijos pagrindas - vidiniai lektoriai ir instruktoriai -
Vidiniai žinių dalintojai akademijoje skirstomi į dvi grupes. Lektoriai veda vadybinių, lyderystės ar kitų bendrųjų ir profesinių temų mokymus. Instruktoriai moko praktinių dalykų – valdyti techniką bei įrangą ir tinkamai atlikti konkrečius darbus.
Vis dėlto vien būti puikiu savo srities specialistu neužtenka: kandidatas turi norėti dalintis, būti geranoriškas, savo elgesiu atitikti bendrovės vertybes ir praeiti pasirengimo tapti lektoriumi ar instruktoriumi kelią.
Ypatingas dėmesys lektorių ir instruktorių parengimui
Specialiose sesijose būsimi lektoriai ir instruktoriai rengiami pagal bendrovės numatyta standartą: nuo susipažinimo su nauju vaidmeniu iki abipusių lūkesčių išsakymo ir pasirengimo konkretiems mokymams.
Veikia nenutrūkstama lektorių ir instruktorių palaikymo sistema, užtikrinanti kuo sklandesnį pasirengimo mokymams ir jų įgyvendinimą ir tobulėjimą
Pasak Gabrielės, ruošiant lektorius ir instruktorius, neužtenka vien suplanuoto pasiruošimo proceso. Čia labai daug žmogiškojo faktoriaus – reikia pastebėti žmogaus stiprybes, jį padrąsinti ir padėti patikėti, kad jis gali ne tik gerai dirbti savo darbą, bet ir mokyti kitus.
Mokymų akademija: nauda tęstinė, padedanti išsaugoti profesijas ir auginti ekspertus
Mokymų akademija kurta orientuojantis į žinių tęstinumą, profesijų išsaugojimą, ekspertų auginimą ir žvelgiant į organizacijos ateities perspektyvas.
Pradėdama kurti akademiją komanda nerimavo, ar darbuotojai apskritai norės tapti instruktoriais ir lektoriais. Tačiau ši rizika pasirodė mažesnė, nei tikėtasi – šiuo metu organizacija turim maždaug 100 lektorių ir instruktorių kartu sudėjus – skaičius nuolat kinta, nes veiklos tęstinės, sąrašas gyvas.
Didesniu iššūkiu tapo laikas: profesionaliausi specialistai dažniausiai yra ir labiausiai užimti darbuotojai, todėl vadovams ne visada lengva bent dienai juos išleisti mokyti kitų. Šią problemą padeda spręsti regioninis akademijos modelis. Siekiama, kad instruktorių būtų skirtingose kelių tarnybose, o mokymai vyktų kuo arčiau jų darbo vietos.
Šiai dienai jau matomos akademijos naudos. Ši programa ne tik užtikrina žinių perėmimą, ekspertų augimą, bet ir stiprina bendrystę. Skirtingose vietovėse dirbantys darbuotojai gauna progą susitikti, palyginti darbo būdus ir pasidalinti praktiniais atradimais. Mokymasis vyksta ne tik klausantis instruktoriaus ar lektoriaus, bet ir patiems dalyviams diskutuojant.
Lektoriaus ar instruktoriaus vaidmuo taip pat augina darbuotojų pasitikėjimą savimi. Žmogus pamato, kad yra ne tik geras specialistas – jo patirtis vertinga kitiems, o jis pats atranda naują arba tobulina esamą gebėjimą – sėkmingai tą patirtį perteikti.
Dar labai svarbu apie akademiją nuolat kalbėti, nes tikros mokymų istorijos ir kolegų pavyzdžiai padeda parodyti, kad lektoriaus ar instruktoriaus vaidmuo nėra nepasiekiamas. Taip atsiranda daugiau norinčiųjų prisijungti ir dalintis tuo, kuo jie turtingi.
Kai kritinės kompetencijos perduodamos iš žmogaus žmogui, organizacija tampa mažiau priklausoma nuo išorės ir stipriau pasirengusi ateities iššūkiams. Būtent todėl Mokymų akademija „Kelių priežiūrai“ yra ne tik svarbi iniciatyva, bet ir ilgalaikė investicija į profesinės patirties išsaugojimą bei naujos ekspertų kartos ugdymą.
Straipsnio autorė Agnė Ignotienė – e. mokymų kūrėja, mokymų efektyvumo konsultantė ir lektorė. Dirba su organizacijomis, kurios siekia ugdymą paversti apčiuopiama verte: nuo mokymosi strategijos ir kompetencijų logikos iki e. mokymų sprendimų, procesų ir veiksmingumo vertinimo. Agnė yra metinio tyrimo „Mokymų planai ir prioritetai Lietuvoje“ (MPP) sumanytoja.
Komentarai