Psichologinio pasirengimo mokymų programa: atvejo analizė iš vieno didžiausių JAV bankų

Psichologinis pasirengimas – tai žmogaus gebėjimas aiškiai mąstyti, priimti sprendimus ir konstruktyviai veikti net tuomet, kai tenka susidurti su dideliu spaudimu, neapibrėžtumu ar atsakomybe. Psichologinis pasirengimas organizacijoje tampa matomas tada, kai žmogus patiria spaudimą. Nuo jo priklauso, ar vadovas gebės laiku priimti sprendimą, išgirsti komandos narius, tinkamai deleguoti ir neįstrigti abejonėse ar reaktyviame problemų sprendime. Todėl vis daugiau organizacijų atkreipia dėmesį į savo vadovų psichologinį pasirengimą ir ieško būdų, kaip jį galima būtų stiprinti.

Vienas iš būdų stiprinti psichologinį pasirengimą – kryptingai dirbti su žmogaus reakcijomis realiose darbo situacijose. Ne apsiriboti bendromis žiniomis apie stresą ar emocinį atsparumą, bet padėti vadovui atpažinti pasikartojančius elgesio modelius ir nuosekliai juos keisti. Būtent tokiu principu buvo paremta šiame straipsnyje pristatoma Vilijos Bičiūnaitės paruošta Psichologinio Pasirengimo™ programa, įgyvendinta su vieno didžiausių JAV bankų finansų vadovu.

Kontekstas ir problema

Klientas – vieno didžiausių JAV bankų finansų vadovas, atsakingas už daugiau nei 100 mln. eurų biudžetą bei priimantis sprendimus, turinčius reikšmingą finansinę ir reputacinę įtaką organizacijai. Paradoksalu, tačiau didžiausią spaudimą kėlė ne žmonių skaičius ar darbo valandos. Pagrindinis stresorius buvo atsakomybės mastas. Ilgainiui nuolatinis spaudimas pradėjo reikštis ne tik emociškai, bet ir organizacijos rezultatuose.

Vadovą pradėjo lydėti:

• nerimo priepuoliai;

• nuolatinė baimė suklysti;

• sprendimų atidėliojimas;

• analizės paralyžius (analysis paralysis);

• mažėjantis pasitikėjimas savo sprendimais.

Susiformavo uždaras ratas. Nebebuvo aišku, ar stresą kelia klaidos, ar klaidos atsiranda dėl streso. Šis vidinis spaudimas persidavė ir komandai. Daugėjo eskalacijų, ilgėjo sprendimų priėmimo laikas, prastėjo bendradarbiavimas, o vadovas vis daugiau energijos skyrė gaisrų gesinimui vietoje strateginių sprendimų.

Sprendimas: Psichologinio Pasirengimo™ programa

Buvo pasirinkta individuali Vilijos Bičiūnaitės paruošta 1:1 Psichologinio Pasirengimo™ programa su vadovu.

Skirtingai nei tradicinis koučingas ar terapija, programa orientuojasi į kasdienės darbinės elgsenos pokyčius. Pagrindinis principas – žmogus keičiasi ne vien suprasdamas save, bet sistemingai keisdamas savo reakcijas spaudimo situacijose.

Mokymų programa struktūruojama vieno mėnesio ciklais. Ciklą sudaro šios dalys:

1. Išsikalbėjimo sesija

Mėnesio pradžioje vykdavo individualus pokalbis, kurio tikslas buvo sumažinti emocinę įtampą, identifikuoti aktualiausius iššūkius bei surinkti duomenis tolimesnei analizei.

2. Savistabos praktikos

Viso mėnesio metu vadovas atlikdavo trumpas sakinių užbaigimo praktikas. Jos padėjo pastebėti automatines reakcijas, atpažinti pasikartojančius elgesio modelius ir aiškiau suprasti, kokiose situacijose spaudimas labiausiai veikia sprendimų kokybę.

3. Sprendimų sesija

Mėnesio pabaigoje buvo integruojami konkretūs vadybos psichologijos įrankiai, kurie natūraliai įsiliedavo į jau vykstančius darbo procesus.

Pavyzdžiui, vienoje programos dalyje vadovas sąmoningai taikė paprastą praktiką: susitikimų metu daryti prielaidą, kad kalbantis žmogus yra teisus, ir pirmiausia bandyti suprasti, kodėl.

Ši nedidelė elgsenos korekcija reikšmingai pagerino dialogo kokybę komandoje, sumažino įtampą ir leido priimti kokybiškesnius sprendimus.

Matavimas: nuo sprendimų kokybės iki organizacijos rezultatų

Kaip ir visose dr. Vilijos Bičiūnaitės Psichologinio Pasirengimo™ programose, poveikis buvo vertinamas pagal veiklos rodiklius. Du pagrindiniai programos tikslai buvo:

• spartesnis sprendimų priėmimas;

• aukštesnė sprendimų kokybė (mažiau klaidų).

Tačiau pagerėjus šiems rodikliams, natūraliai pradėjo gerėti ir visa organizacinė sistema. Buvo stebimi:

• finansinio planavimo tikslumas;

• pasitikėjimas priimamais sprendimais;

• eskalacijų skaičius;

• delegavimo lygis;

• perdegimo rizika;

• vadovo autoritetas;

• komandos darna.

Dalis rezultatų buvo pateikti paties banko vidiniais veiklos rodikliais, kita dalis – įvertinta paties vadovo savirefleksijos bei elgsenos pokyčių pagrindu.

Rezultatai: nuo išgyvenimo režimo iki trijų iš eilės aukščiausių veiklos metų

Trejų metų programa sukūrė išskirtinį pokytį. Tarp svarbiausių rezultatų:

• finansinio planavimo tikslumas padidėjo nuo maždaug 60 % iki 90 %;

• sprendimų priėmimo greitis pagerėjo 30 %;

• pasitikėjimas savo sprendimais išaugo nuo 70 % iki 90 %;

• organizacinės eskalacijos sumažėjo 80 %;

• delegavimo lygis išaugo nuo 20 % iki 60 %;

• reaktyvus vadovavimo stilius sumažėjo 50 %.

Svarbiausias rezultatas – vadovas trejus metus iš eilės pateko į aukščiausią banko veiklos rezultatų grupę. 

Kodėl pagerėjus vienam rodikliui gerėja ir kiti?

Praktika rodo, kad organizacijoje rodikliai neegzistuoja atskirai. Kai vadovas greičiau priima sprendimus, mažėja delsimas. Kai mažėja delsimas, komanda gauna daugiau aiškumo. Kai komanda gauna daugiau aiškumo, mažėja konfliktų ir eskalacijų. Kai mažėja konfliktų, didėja pasitikėjimas vadovu.

Todėl dr. Vilijos Bičiūnaitės Psichologinio Pasirengimo™ programose dažnai stebime sisteminį efektą – dirbant su vienu kertiniu elgesio modeliu pradeda gerėti visa organizacinė sistema.

Psichologinis pasirengimas: pabaigai

Psichologinį pasirengimą galima sistemingai ugdyti, o jo poveikį matyti organizacijos veiklos rodikliuose. Pats vadovas teigė, kad vienintelis dalykas, kurį šiandien pakeistų, būtų programos pradžios laikas – jis būtų pradėjęs anksčiau.

Vadovai dažnai ilgai funkcionuoja jausdami nuolatinį spaudimą ir manydami, kad dar gali pakentėti. Tačiau laukti nebūtina. Jei jaučiate, kad galėtumėte aiškiau priimti sprendimus, ramiau veikti spaudimo sąlygomis ar dirbti efektyviau, tai gali būti signalas, kad verta stiprinti savo psichologinį pasirengimą.

Straipsnio autorė Agnė Ignotienė – e. mokymų kūrėja, mokymų efektyvumo konsultantė ir lektorė. Dirba su organizacijomis, kurios siekia ugdymą paversti apčiuopiama verte: nuo mokymosi strategijos ir kompetencijų logikos iki e. mokymų sprendimų, procesų ir veiksmingumo vertinimo. Agnė yra metinio tyrimo „Mokymų planai ir prioritetai Lietuvoje“ (MPP) sumanytoja.